Meta ir partneriai pašalino milijonus su sukčiais siejamų paskyrų

Meta spalio 13 d. paskelbė apie didelę bendrą technologijų bendrovių ir teisėsaugos operaciją prieš Vakarų Afrikoje veikusius sukčių tinklus. Operacijoje dalyvavo Meta ir dar 14 technologijų bendrovių, o teisėsaugos partneriai atstovavo dešimčiai šalių. Nors pagrindinė veikla vyko ne Lietuvoje, jos svarba vietos skaitytojui aiški: internetiniai sukčiai veikia tarp platformų, šalių ir mokėjimo sistemų, todėl vien tik įtartinos žinutės ištrynimo neužtenka.

Ką paskelbė Meta?

Pasak bendrovės, per operaciją iš Facebook ir Instagram pašalinta daugiau kaip 3,7 mln. paskyrų, puslapių ir grupių, susijusių su Vakarų Afrikoje veikusia sukčių veikla. Daug jų, anot Meta, taikėsi į JAV ir Jungtinės Karalystės gyventojus, naudodamos profilius, kurie apsimetė tų šalių naudotojais.

Teisėsaugai perduota informacija apie daugiau kaip 30 galimų sukčių centrų. Meta taip pat skelbia, kad teisėsauga patvirtino 28 asmenų sulaikymą ir 117 žmonių, kurie buvo išnaudojami sukčių centruose, išlaisvinimą. Coinbase pranešė aptikusi daugiau kaip 65 aktyvias sukčių aukas ir sustabdžiusi daugiau kaip 415 tūkst. JAV dolerių galimų nuostolių.

Šie skaičiai yra pačios Meta paskelbti operacijos rezultatai. Jie neįrodo, kad kiekvienas pašalintas objektas buvo vienodai pavojingas ar kad problema išspręsta visam laikui. Tačiau jie parodo, kaip platformos bando jungti paskyrų, infrastruktūros ir finansinių operacijų signalus.

Kokie sukčiavimo modeliai minimi?

Meta išskyrė investicinius, darbo ar užduočių, teisėsaugos pareigūnais apsimetančių asmenų, kariškių apsimetimo, nepristatytų prekių ir romantinius sukčiavimus. Lietuvos naudotojui svarbiausia ne operacijos geografija, o schema: pirmiausia sukuriamas pasitikėjimas, tada prašoma pinigų, prisijungimo duomenų arba skubaus veiksmo.

Darbo pasiūlymas, kuriam reikia iš anksto sumokėti, romantinis kontaktas, siūlantis „investuoti“, arba tariamas banko darbuotojas, prašantis kodų, turi būti vertinami kaip atskiri pavojaus signalai. Tikras logotipas ar pažįstamas socialinio tinklo profilis savaime nepatvirtina tapatybės.

Ką tai keičia Lietuvos naudotojui?

Platformų blokavimas gali sumažinti sukčių pasiekiamumą, bet naudotojas vis tiek turi tikrinti informaciją savarankiškai. Nespauskite skubiai atsiųstos nuorodos, neperduokite vienkartinių banko kodų ir mokėjimą atlikite tik per patikimai atidarytą oficialią paslaugos svetainę. Jei pranešime spaudžiama veikti „per penkias minutes“, tai yra priežastis sustoti, o ne skubėti.

Įtarus apgaulę verta išsaugoti ekrano kopijas, nuorodas ir mokėjimo informaciją, susisiekti su banku bei pranešti platformai ir kompetentingoms institucijoms. Vien paskyros užblokavimas negrąžina jau pervestų pinigų.

Kodėl svarbus bendras veikimas?

Sukčių tinklas gali naudoti vieną platformą aukai rasti, kitą – bendravimui, trečią – mokėjimui, o infrastruktūrą laikyti dar kitoje šalyje. Todėl Meta, Google, Microsoft, OpenAI, Coinbase, Starlink, Adobe ir teisėsaugos keitimasis informacija gali padėti matyti visą grandinę, o ne vien atskirą paskyrą.

Vis dėlto tai nėra garantija, kad nauji tinklai neatsiras. Saugiausia gynyba išlieka kelių žingsnių patikra, atsargus bendravimas ir gebėjimas atpažinti socialinį spaudimą. Daugiau apie netikras AI paslaugas ir saugesnį naudojimą galima perskaityti praktiniame ChatGPT saugumo gide.